Žmogaus teisės Lietuvos Konstitucijoje: ką reikia žinoti egzaminui

Žmogaus teisės Lietuvos Konstitucijoje

Žmogaus teisės yra didžiausias egzamino klausimų šaltinis, ir priežastis struktūrinė: trys iš keturiolikos Konstitucijos skirsnių skirti būtent joms — 37 straipsniai iš 154, maždaug ketvirtadalis viso teksto.

Šiame vadove — kas tuose skirsniuose yra, kurie straipsniai pasitaiko dažniausiai ir kaip juos atsiminti pagal numerį, o ne miglotai.

Kur yra teisės

Teisės sutelktos ne vienoje vietoje. Jos išdėstytos trijuose iš eilės einančiuose skirsniuose:

• II skirsnis, 18–37 straipsniai — žmogus ir valstybė: gyvybė, orumas, privatumas, įsitikinimai, saviraiška, lygybė ir teisė kreiptis į teismą
• III skirsnis, 38–45 straipsniai — visuomenė: šeima, santuoka, tėvai ir vaikai, švietimas, kultūra ir tautinės mažumos
• IV skirsnis, 46–54 straipsniai — ūkis ir socialinė apsauga: darbas, nuosavybė, pensijos, sveikata ir aplinka

Jei klausiama apie teisę, atsakymas beveik visada yra 18–54 straipsniuose.

Trys pamatiniai straipsniai

Šie trys lemia, kaip skaitomos visos kitos teisės, todėl ir pasitaiko dažniausiai:

• 18 straipsnis — žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės. Valstybė jas pripažįsta, o ne suteikia. Šis vienas sakinys yra viso skirsnio pagrindas.
• 29 straipsnis — įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms visi asmenys lygūs. Negalima teikti privilegijų dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo ar pažiūrų.
• 28 straipsnis — atsvara. Įgyvendindamas savo teises, žmogus privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų bei nevaržyti kitų žmonių teisių. Teisės eina kartu su pareigomis.

Asmuo

• 19 straipsnis — žmogaus teisę į gyvybę saugo įstatymas.
• 21 straipsnis — žmogaus asmuo neliečiamas, orumą gina įstatymas, draudžiama kankinti ar žeminti.
• 22 straipsnis — privatus gyvenimas neliečiamas, įskaitant susirašinėjimą ir pranešimus. Informacija apie privatų gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu.
• 24 straipsnis — žmogaus būstas neliečiamas.

Įsitikinimai, saviraiška ir dalyvavimas

• 25 straipsnis — žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, ieškoti, gauti ir skleisti informaciją.
• 26 straipsnis — minties, tikėjimo ir sąžinės laisvė nevaržoma.
• 32 straipsnis — pilietis gali laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvoje, gali laisvai išvykti iš Lietuvos.
• 33 straipsnis — piliečiai turi teisę dalyvauti valdant savo valstybę tiesiogiai ar per išrinktus atstovus ir lygiomis sąlygomis stoti į valstybinę tarnybą.

Teisė kreiptis į teismą

• 30 straipsnis — asmuo, kurio konstitucinės teisės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą; turtinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas.
• 31 straipsnis — nekaltumo prezumpcija ir teisė į gynybą.

Šeima, darbas ir socialinė apsauga

• 38 straipsnis — šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas; šeima, motinystė, tėvystė ir vaikystė yra valstybės globojamos.
• 48 straipsnis — kiekvienas gali laisvai pasirinkti darbą ar verslą ir turi teisę į saugias sąlygas bei teisingą apmokėjimą.
• 52 straipsnis — valstybė laiduoja senatvės ir invalidumo pensijas bei socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės ir maitintojo netekimo atvejais.

Ko iš tiesų klausiama egzamine

Klausimai čia retai filosofiniai. Jie konkretūs:

• Kuris straipsnis garantuoja konkrečią teisę — tad mokykitės numerį, ne tik turinį
• Ar teisė priklauso kiekvienam žmogui, ar tik piliečiui. Judėjimas (32) ir dalyvavimas valdant valstybę (33) yra piliečių teisės; gyvybė (19), orumas (21) ir privatumas (22) priklauso kiekvienam
• Kas riboja teisę — atsakymas paprastai 28 straipsnis

Skirtumas tarp piliečio ir kiekvieno žmogaus suklaidina dažniau nei bet kas kitas šiame skirsnyje. Verta pereiti 18–37 straipsnius vien tam, kad suskirstytumėte juos į šias dvi grupes.

Kur toliau

Kiekvienas čia minimas straipsnis yra šioje svetainėje visas — lietuvių, anglų ir rusų kalbomis, su aiškia santrauka ir svarbiausiais punktais. Šios temos praktikos klausimai remiasi tais pačiais straipsniais.