“Minties, tikėjimo ir sąžinės laisvė yra nevaržoma. Kiekvienas žmogus turi teisę laisvai pasirinkti bet kurią religiją arba tikėjimą ir vienas ar su kitais, privačiai ar viešai ją išpažinti, atlikinėti religines apeigas, praktikuoti tikėjimą ir mokyti jo. Niekas negali kito asmens versti nei būti verčiamas pasirinkti ar išpažinti kurią nors religiją arba tikėjimą. Žmogaus laisvė išpažinti ir skleisti religiją arba tikėjimą negali būti apribota kitaip, kaip tik įstatymu ir tik tada, kai būtina garantuoti visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ir dorovę, taip pat kitas asmens pagrindines teises ir laisves. Tėvai ir globėjai nevaržomi rūpinasi vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus.”
Straipsnis skelbia, kad minties, tikėjimo ir sąžinės laisvė yra nevaržoma. Kiekvienas gali laisvai pasirinkti religiją ar tikėjimą ir jį išpažinti privačiai ar viešai, niekas negali būti verčiamas išpažinti religiją, o ribojimai galimi tik įstatymu dėl visuomenės saugumo, viešosios tvarkos, sveikatos, dorovės ar kitų žmonių teisių. Tėvai ir globėjai patys rūpinasi vaikų religiniu ir doroviniu auklėjimu.
Į Lietuvą atvykęs musulmonas, budistas ar netikintis žmogus gali laisvai praktikuoti savo tikėjimą arba jo neturėti, o mokykla negali versti vaiko lankyti tikybos pamokų prieš tėvų valią.
Įsiminkite formuluotę „minties, tikėjimo ir sąžinės laisvė“ ir tai, kad niekas negali būti verčiamas išpažinti religiją. Klausiama ir apie tėvų teisę patiems rūpintis vaikų religiniu auklėjimu.
Praktikuokitės su klausimais apie šį straipsnį