“Valstybė pripažįsta tradicines Lietuvoje bažnyčias bei religines organizacijas, o kitas bažnyčias ir religines organizacijas – jeigu jos turi atramą visuomenėje ir jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymui ir dorai. Valstybės pripažintos bažnyčios bei kitos religinės organizacijos turi juridinio asmens teises. Bažnyčios bei religinės organizacijos laisvai skelbia savo mokslą, atlieka savo apeigas, turi maldos namus, labdaros įstaigas ir mokyklas dvasininkams rengti. Bažnyčios bei religinės organizacijos laisvai tvarkosi pagal savus kanonus ir statutus. Bažnyčių bei kitų religinių organizacijų būklė valstybėje nustatoma susitarimu arba įstatymu. Bažnyčių bei religinių organizacijų mokslo skelbimas, kita tikybinė veikla, taip pat maldos namai negali būti naudojami tam, kas prieštarauja Konstitucijai ir įstatymams. Lietuvoje nėra valstybinės religijos.”
Valstybė pripažįsta tradicines Lietuvoje bažnyčias ir religines organizacijas, o kitas – jei jos turi atramą visuomenėje ir jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymui ir dorai. Pripažintos organizacijos turi juridinio asmens teises, laisvai skelbia mokslą, atlieka apeigas ir tvarkosi pagal savus kanonus. Jų būklė valstybėje nustatoma susitarimu arba įstatymu. Lietuvoje nėra valstybinės religijos.
Katalikų bažnyčia, stačiatikių ir kitos tradicinės bendruomenės veikia kaip juridiniai asmenys, turi savo maldos namus ir kunigų seminarijas, tačiau nė viena religija nėra valstybinė ir valstybė nekiša į jų vidaus tvarką.
Svarbiausias faktas: Lietuvoje nėra valstybinės religijos. Taip pat klausiama, kokias bažnyčias valstybė pripažįsta (tradicines Lietuvoje) ir kaip nustatoma bažnyčių būklė valstybėje (susitarimu arba įstatymu).
Praktikuokitės su klausimais apie šį straipsnį