“Asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir bešališkas teismas. Draudžiama versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius. Bausmė gali būti skiriama ar taikoma tik remiantis įstatymu. Niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą.”
Straipsnis įtvirtina pagrindines baudžiamojo proceso garantijas. Asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltė neįrodyta įstatymo nustatyta tvarka ir nepripažinta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Kaltinamasis turi teisę į viešą ir teisingą bylos nagrinėjimą nepriklausomame ir bešališkame teisme, teisę į gynybą ir advokatą.
Jei policija sulaiko žmogų įtardama vagyste, jis nuo pirmos apklausos gali reikalauti advokato, gali atsisakyti duoti parodymus prieš save ar savo sutuoktinį, o žiniasklaida ir pareigūnai negali jo vadinti kaltu, kol teismo nuosprendis neįsiteisėjo.
Dažnai klausiama, nuo kada garantuojama teisė į gynybą (nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos), ar galima bausti už tą patį nusikaltimą du kartus (ne) ir prieš ką negalima versti duoti parodymus (prieš save, šeimos narius, artimus giminaičius).
Praktikuokitės su klausimais apie šį straipsnį